Wolfram alpha yra neįtikėtinų galimybių varikliukas, kuris gali jums atsakyti į klausimus, bei padėti išspęsti uždavinius. Tai puikus nemokamas pakaitalas tokioms programoms kaip "MathLab" , "Maple" ir kitoms. Papraščiausiai įveskite dominantį klausimą arba uždavinį į laukelį, ir netrukus jūs gausite atsakymą.
Matematinė Fibonacci (liet. Fibonači) seka pavadinta žymaus 13-ojo amžiaus Italų matematiko vardu. Joje kiekvienas trečiasis skaičius yra prieš tai einančių dviejų skaičių suma.Žymusis Fibonacci savo seką aprašė dar 1202 metais išleistoje knygoje Liber Abaci. Seka prasideda 0,1,1,2,3,5,8 ir tokiu pat principu tęsiasi ir toliau. Daugelio matematikų ir gamtininkų teigimu, sekos pavyzdžių yra gausu mus supančioje aplinkoje. Pavyzdžiui, gėlių žiedlapių skaičius dažniausiai yra lygus kuriam nors Fibonacci sekos skaičiui, tą ypač gerai iliustruoja įvairios ramunių rūšys; medžių ir augalų šakojimasis, sraigių kiaukuto augimo dėsningumas dažniausia atitinka šį principą ir taip toliau.
Petras I-asis - štai tikras mokesčių genijus. Vieni šį pirmą modernų" ir vakarietišką Rusijos monarchą vadina reformatoriumi, kiti laiko jį visišku psichu, bet išradingumo, reikia pasakyti, šiam jaunuoliui niekada netrūko. Taigi nutaręs, kad rusai pagaliau turi gyventi kaip vokiečiai (planelis, kurio, reikia pasakyti, ligi šiol įgyvendinti taip ir nepavyko), jis ėmėsi praktinių veiksmų tai įgyvendinti. Deja, mes vis dar nesupratome, kodėl Petras I-asis nutarė, kad svarbiausi dalykai įvedinėjant vakarietišką gyvenimo būdą, tai nukirpti bajorų barzdas ir pasodinti moteriškes prie bendro stalo kartu gerti degtinę (beje, antras punktas Rusijoje dar ir kaip suveikė).
Bet prievarta barzdas nukirpti galėjo tik ranka pasiekiamiems bajorams, o kitiems Petras I-asis sugalvojo genialią bausmę - nenori kirptis, nesikirpk, bet mokėk barzdos mokestį. Turtingieji Sankt Peterburgo gyventojai už malonumą augintis barzdą per metus turėjo susimokėti 100 rublių, jų tarnai - 70 rublių, Maskvos gyventojai - 30 rublių (tuo metu rublis buvo vertas 28 gramų sidabro). Ei, tai dar ne viskas! Net susimokėjęs mokesčius barzdočius privalėjo nešioti medalį, ant kurio buvo parašyta, kad barzda yra idiotiškas aksesuaras. Žodžiu, sveiki atvykę į pirmąjį Rusijos žengimo Vakarų link etapą.
Prieštaravimo valdovui mokestis
Istorija rodo, kad ką jau ką, o savo priešininkus nukenksminti mokesčiais valdovai visuomet pasiryžę. Štai ir valdžią Anglijoje užgrobęs Oliveris Kromvelis, nors pats ir nelabai sugebėjo tvarkytis, nutarė, kad nuolat prieštaraujantys jam Karaliaus šalininkai rojalistai privalo už tai susimokėti. Tiesiogine to žodžio reikšme - susimokėti. 1655 m. vyrukas privertė rojalistus mokėti 10 proc. nuo gaunamų pajamų mokestį už tai, kad jie yra... rojalistai. Beje, už surinktus pinigus buvo išlaikoma milicija, kurios pagrindinė užduotis buvo... prižiūrėti, kad rojalistai nebruzdėtų. Būtų lyg ir pasityčiojimas, bet, žinant šių laikų mokesčius, tie 10 procentų neatrodo taip daug, be to, žmonės bent žinojo kam tie pinigai atitenka...
Mokestis už tai, kad esi
Paprastas, neišvengiamas, nenuslepiamas ir vienodai sąžiningas visiems mokestis. O ką - gyveni, vadinasi, susimokėk valstybei už šį malonumą! XIV a. Anglijoje toks mokestis buvo itin populiarus. Tiesą sakant, netgi pernelyg populiarus - kai nuo įvedimo jis išaugo tris kartus ir skurdesni šalies gyventojai nebesugebėjo susimokėti už malonumą būti gyvais, jie (o netikėtume!) sukilo! Elgetų maištas niekam turtų nepridėjo, taigi Lietuvai mokestis turėtų netgi labai tikti...
Mokestis užsieniečiams
Fantastika! Ar gali būti geriau - valstybė turtėja, o piliečiai už tai nė kiek nemoka! Štai Kanadoje kinų imigrantai nuo 1885 iki 1923 m. turėjo mokėti specialų tik jiems taikomą mokestį! Beje, jei manote, kad nuo 1923 m. to mokesčio neliko, nes kanadiečių širdys suminkštėjo ir jie suvokė, jog elgiasi neteisingai, labai klystate. Tiesiog nuo tų metų kinams išvis buvo uždrausta imigruoti į Kanadą... Lietuvos valdžiai mes siūlytume šį įstatymą išplėsti ir apmokestinti visus užsieniečius - net tuos kurie nė nesiruošia į Lietuvą atvykti. Įsivaizduojate, kaip mokesčių inspekcija vien Kinijoje prasisuktų?..
Žurnale New Scientist paskelbti skaitytojų klausimai ir atsakymai į juos iš rubrikos Paskutinis žodis, kuri egzistuoja žurnale jau 12 metų. Kalba eina apie 10 populiariausių klausimų, į kuriuos paprastai neįmanoma gauti atsakymų, bet kurie labai domina žmones.
1. Ar jaučia žmogus skausmą, kai jam nukerta galvą?
Atsakymas: Taip, jaučia. 1983 metais buvo atliktas medicininis tyrimas ir padaryta išvada, kad nepriklausomai nuo to, kaip greitai įvykdoma bausmė, netekus galvos galimas kelių sekundžių skausmas. Net naudojant giljotiną, kuri laikoma viena humaniškiausių galvos kirtimo priemonių, neįmanoma išvengti skausmo, kuris truks 2-3 sekundes. Buvo daug atvejų, kai po budelio smūgio aukos galva dar tebegyveno. Pvz., 1905 metais buvo atliktas siaubingas eksperimentas, kai prancūzų gydytojas pašaukė mirtimi nubaustą vyrą vardu po kelių sekundžių po galvos nukirtimo. Vietoj atsakymo atkirstai galvai atsimerkė akių vokai, vyzdžiai susifokusavo ties gydytoju, ir tik po kelių sekundžių akys vėl užsimerkė. Gydytojas pareiškė, kad tada, kai jis dar sykį pakartojo aukos vardą, viskas vėl pasikartojo ir tik trečią sykį galva nebereagavo. Aišku, skausmas priklauso ir nuo budelio meistriškumo. Baudžiant mirtimi Škotijos karalienę Mariją Stiuart 1587 metais, budelis kirto tris kartus, ir netgi po to jam teko užbaigti darbą peiliu.
2. Kodėl ananasai taip badosi?
Besibadanti, aštri ananaso išorė, rodytųsi, prieštarauja pačiam šio vaisiaus egzistavimui: kokiu gi būdu gyvūnai gali pasiekti jo saldų minkštimą? Paslaptis tame, kad ananasus, kurie parduodami parduotuvėse, skina dar neprinokusius. Gyvūnai miškuose ėda ananasus jau prinokusius, minkštus, lengvai atsidarančius. Besibadantį paviršių turi daugumos augalų vaisiai, kad apsigintų iki to laiko, kol tie iki galo neprinoks.
3. Kokio dydžio būna kurmio urvas?
Kurmis maitinasi vikšrais, vabzdžiais, kurie patenka į jo požeminį pasaulį. Kurmio urvo dydis priklauso nuo to, kiek turtinga gyviais ta žemė, kurioje jis gyvena. Suprantama, kad urvas, esantis po derlinga pieva, bus mažesnis už tą, kuris išraustas po negyva dirva. Suaugęs kurmis gali išrausti urvą maždaug 7000 kvadratinių metrų teritorijoje, sukurdamas daugelio lygių tunelių tinklą (priskaičiuota net iki 6 lygių arba aukštų). Toje sistemoje yra ir koridoriai, ir perėjimai iš patalpos į patalpą, ir sandėliai, kuriuose saugomas grobis.
